aplimas

×ãplimas (plg. l. oblamówka) sm. (3^b) 1. Yl, Krkl drabužio pakraščių apsiuvimas, apvadas, apivadas: Pasisiuvo baltus kailinius su juodais aplimaĩs Kv. Su aplimaĩs aplimavok pakraščius rankovės, apkaklių, padelkų J. Kad tu, velnio puse, gautumei akį su raudonais aplimais! S.Dauk. 2. pakraštys: Dirvos ãplimus apsėjo, o vidurys paliko tuščias Šts.